Baltijos jūros choro akordai pasieks Latviją ir Rusiją
Baltijos jūros choras, kuriame Lietuvai atstovauja Vilniaus universiteto choras „Pro musica“, išvyksta gastrolių į kaimyninę Latviją ir Rusiją. Garsiojoje Rygos Duomo katedroje rugsėjo 29 d. 19 val. ir Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos Aleksandrietės bazilikoje spalio 1 d. 15 val. unikalus kolektyvas klausytojus supažindins su gražiausiais Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos chorinės muzikos kūriniais.
Baltijos jūros choras susibūrė pavasarį, siekdamas klausytojus supažindinti su įdomiausiais ar naujausiais šio regiono kompozitorių kūriniais, populiarinti šiuolaikinę chorinę kūrybą ir kultūrą kaimyninėse šalyse. Baltijos jūros chorą sudaro keturi skirtingų šalių chorai: Liepojos kultūros centro mišrus choras „Intis“ (vad. Ilze Valce) iš Latvijos, Sankt Peterburgo jaunimo kamerinis choras „Lauda“ (vad. Marina Kirejeva) iš Rusijos, Balstogės Technologijos universiteto choras (vad. Violeta Milkovska) iš Lenkijos ir jau minėtas VU choras „Pro musica“ (vad. Rasa Gelgotienė) iš Lietuvos.
Pavasarį šis keturias valstybes atstovaujantis kolektyvas jau koncertavo Lietuvoje ir Lenkijoje: surengė koncertus Vilniuje, Marijampolėje ir Baltstogėje. Vargonais šiam jungtiniam kolektyvui tuomet pritarė Indrė Veličkaitė, o šiame koncertiniame ture jam akompanuos garsi latvių vargonininkė Liene Andreta Kalnciema.
Šio choro koncertai – puiki proga kaimyninėse šalyse pristatyti šiuolaikinę lietuvių chorinę muziką ir patiems atlikėjams bei klausytojams geriau pažinti naujausią kaimynų kūrybą“, – pabrėžė viena iš šio projekto sumanytojų ir Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasos Gelgotienė.
Programoje skambės išskirtinis lietuvių kompozitoriaus V. Miškinio „Angelus autem domini“ keturiems chorams, kurį atkildami atlikėjai stovi skirtinguose bažnyčios kampuose, taip garsais užpildydami visą bažnyčios erdvę ir sukurdami ratu judančio skambesio efektą. Jungtinio ansamblio galia padės pasiekti ryškiausias kulminacijas dramatiškose lenkų kūrėjo P. Lukaševskio kompozicijose. Garsaus latvių šiuolaikinio kompozitoriaus P. Vaskso „Laudate Dominum“ dainininkai giedos su vargonais. Rusų muzikai koncerte atstovaus – šios šalies pasididžiavimas ir visos chorinės muzikos vienas sudėtingiausių ir gražiausių kūrinių – S. Rachmaninovo „Nakties vigilija“. Baltijos jūros choras atliks kelias šio šedevro dalis.
Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ organizuoja ir įgyvendina įvarius originalius sumanymus. Vienas žinomiausių - kasmet rengiamas visuomenei atviras projektas „Klasika visiems“. Kolektyvas taip pat inicijuoja bendradarbiavimo projektus su įvairių šalių universitetiniais bei jaunimo chorais. Kartu su Lozanos, Liuksemburgo, Brėmeno, Rio de Žaneiro, San Francisko, Liepojos, Prahos, Minsko, Kijevo chorais „Pro musica“ jau yra parengusi ne vieną stambios formos kūrinį arba tematinę chorinę programą, skirtą tų šalių muzikai. Lietuvių choro repertuare skambėjo amerikiečių, rusų, Šiaurės ir Baltijos šalių, Lotynų Amerikos ir kitų valstybių muzikos programos.
„Kestenburg“ festivalis yra tikras teatro švyturys. Šiemet jame dalyvavo trupės iš 12 šalių, suvaidinti net 48 spektakliai. Žinoma, daugiausiai teatrų (net po kelis) atvyko iš kaimyninių šalių – Serbijos, Kroatijos, Slovėnijos, Juodkalnijos, Makedonijos ir, be abejo, iš pačios Bosnijos ir Hercegovinos, kurioje ir vyko festivalis. Nors reikėtų pabrėžti (ir tai labai patiktų organizatoriams), kad festivalis vyko autonominės Serbų Respublikos sostinėje. Nacionalinės problemos regione tebėra aktualios ir labai jautrios.
Festivalio metu VU Kamerinis orkestras turėjo progą sudalyvauti įspūdingame užsiėmime su žymiu smuikininku, Vienos filharmonijos orkestro koncertmeisteriu prof. Helmut Zehetner, kuris nuoširdžiai nepatikėjo, kad mūsų Kamerinio orkestro nariai – tai ne profesionalūs muzikantai, įvairių universiteto fakultetų studentai, kurie laisvalaikį skiria muzikai.
„Liepos 23 d. koncertavome garsiojoje „Musikverein Gold Hall“ salėje. Čia atlikome M. K. Čiurlionio „Penkis mažus preliudus“, publika mus sutiko labai šiltai,“ – įspūdžiais dalinosi orkestrui dirigavęs P. B. Koncė.
Norint paskatinti tolesnę orkestrų ir jų narių tobulėjimą, festivalis suteikia galimybę orkestrams atvirai ir sąžiningai, laisva valia dalyvauti konkurse. Žiuri sudaro žinomi Austrijos muzikantai ir muzikos pedagogai.
2017 m. liepos 5 d., Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse, prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo per 40 Lietuvos ir užsienio piliečių – tarp jų ir Vilniaus universiteto Kultūros centro darbuotoją, Folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovę Mildą Ričkutę valstybinio ordino medaliu „už nuopelnus Lietuvai“.
Balandžio 26, 28 d. buvome pakviesti žiūrėti neįprastos Vilniaus universiteto teatro Dramos trupės „Minimum“ premjeros. Lotyniškai pavadintas spektaklis „Hinc itur ad astra“ (liet. „Iš čia kylama į žvaigždes“) žiūrovui pateikė retą (o gal net naują) eksperimentinį žanrą, kuriam pamatus padėjo publicisto Povilo Sigito Krivicko kūryba, o subtilios meninės gyvasties suteikė Justino Marcinkevičiaus tekstai iš poemos „Pažinimo medis“. Spektaklis afišose pavadintas „edukaciniu spektakliu“, ir iš tiesų tai peržengia tradicinio teatro rėmus, nes režisierius imasi drąsios užduoties – datomis nusėtą istorinę medžiagą paversti žiūrovui įdomiu, nenuobodžiu , įtraukiančiu reginiu, teatralizuota paskaita, pagerbiančia iškilios ir reikšmingos asmenybės - Vilniaus Universiteto rektoriaus bei astronomo Martyno Počobuto atminimą. Šiai užduočiai įgyvendinti režisierius pasirinko žaismę, išmonę bei kiek ironišką požiūrį į istoriją. Tokį teatrą gerąja prasme galėčiau palyginti su gausiai iliustruota istorine knyga, kurioje kiekvienas faktas palydimas spalvingais piešinėliais.
Pavasariui įsibėgėjus ir koncertiniam sezonui įgavus pagreitį, Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ vėl leidosi į kelią. Šįsyk – į Vengriją, į prie Tisos upės įsikūrusį Čongrado miestelį, kuriame balandžio 29 – gegužės 2 dienomis vyko tarptautinis folkloro festivalis „Tisza folk festival“.
Knygų ir vaizduotės pasaulis neatsiejamas nuo teatro pasaulio – tai dažnai yra idėjinis pamatas kūrybai teatre. Pastebima liūdna tendencija Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje – mažėja žmonių susidomėjimas bibliotekomis ir knygų skaitymu. Seniau, informacijos trūkumo laikais, bibliotekos buvo pagrindiniai mokslo, kultūros ir informacijos šaltiniai. XXI a. susiduriame su informacijos pertekliaus problema. Bibliotekos užleidžia vietą internetui ir kitoms priemonėms. Tačiau ar žmogus gali susidoroti su tokiu dideliu informacijos srautu, kurį pateikia internetas? Ar kartais tai nėra tik paviršutiniškas informacijos naudojimas?
Forumo programa
VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRO TRUPĖ MINIMUM, įgyvendindama kūrybinį edukacinį projektą „Ad astra“, keletą renginių skirs ir VU bendruomenei. Vienas jų - edukacinis spektaklis apie Martyną Počobutą „HINC ITUR AD ASTRA“ („Iš čia kylama į žvaigždes“) pagal žinomo žurnalisto, Vinco Kudirkos premijos laureato Povilo Sigito Krivicko kūrinį. Sceninės kūrinio redakcijos autorius ir režisierius - Rimantas Venckus.