Jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas „Starting Point“ | 2023
2023 metų vasario mėnesį Vilniaus universitete (VU) startavo jungtinis Lietuvos ir Ukrainos judesio teatro projektas „Starting Point“. Jo metu ukrainiečių jaunimas kartu su besimokančiais VU studentais aiškinosi teatro paslaptis, diskutavo apie šiuolaikinio pasaulio realijas ir savo išgyvenimus vertė į šokio kalbą. Projekto premjera įvyko gegužės 9 d. Visos istorijos yra svarbios – tokia yra pagrindinė „Starting Point“ idėja. Projekto pradžioje tarp dalyvių buvo keliami ir gvildenami klausimai apie jauno žmogaus savęs suvokimą karo akivaizdoje, tyrinėjami jų išgyvenimai ir atrandami individualūs lūžio taškai – žodis, veiksmas, judesys, duodantys startą plėtotis savitoms asmeninėms istorijoms. Šios susipinančios tiek ukrainiečių, tiek lietuvių projekto dalyvių istorijos ir sudaro bendrą šokio spektaklio dramaturgiją.
Šokio spektaklis „Starting Point“ – tai jungtinio Lietuvos ir Ukrainos teatro projekto kulminacija. Kūrybinių dirbtuvių procese gimusio spektaklio premjera įvyko gegužės 9 dieną, 19 val. VU Teatro salėje. „Starting Point“ tai pasakojimas apie individualių istorijų svarbą, kiekvieno žmogaus išgyvenimus bei kertinius taškus karo akivaizdoje.
Spektaklis „Valanda 00“ | 2022/2023
VU Kultūros centro inicijuotas projektas „Valanda 00" - tai siekis parodyti, kad teatre įmanoma kalbėti apie šiuolaikinėje visuomenėje aktualias problemas karo akivaizdoje, taip pat teatrinio veiksmo būdu skatinti diskusiją ir kurti dialogą visuomenėje. VU studentai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ir mokėsi visapusiškai pažinti ir suprasti teatro meno procesus. Kūrybines dirbtuves ir seminarus vedė tokie scenos meno profesionalai kaip režisierė Felicija Feifere, taikomojo teatro kūrėja Kristina Werner (Vokietija), improvizacijos dėstytojas Vytautas Kontrimas ir kt. Finalinis projekto spektaklis „Valanda 00" buvo pristatytas auditorijai 2022-ųjų lapkričio mėnesį.
Teatralizuota mokslinė pamoka „Alisa mokslo stebuklų šalyje“ | 2021/2022
„Alisa mokslo stebuklų šalyje“ - VU Kultūros centro inicijuotas mokslo populiarinimo projektas, kuriame įvairių sričių menininkų pagalba ieškoma būdų kalbėti apie mokslą įdomiai ir patraukliai. Projekto pagrindinis tikslas - pažadinti moksleivių (7-12 klasių) susidomėjimą ir smalsumą neįprastais būdais tyrinėti mokslą. Pagrindiniais įrankiais siekiant tikslo tapo teatras ir visame pasaulyje žinoma, anglų matematiko ir išradėjo Lewiso Carrollo fantastikos istorija „Alisa stebuklų šalyje“. 
Teatralizuotos pamokos metu žiūrovai stebėjo įvairius cheminius eksperimentus, kartu su personažais analizavo fizikines bei filosofines problemas, o pasirodymo pabaigoje padedant fizikos mokslų daktarei, projekto mokslo konsultantei Maženai Mackoit – Sinkevičienei ieškojo atsakymų į įvairius pamokos metu užduotus klausimus. Kaip sako mokslininkė: „Vienas iš pagrindinių šiuolaikinio mokslo uždavinių yra sukurti naujus ir novatoriškus būdus kaip visuomenę įtraukti į mokslą, kaip įkvėpti moksleivius, kaip šviesti ir informuoti. Tai galima realizuoti kuriant naujus komunikacijos būdus t.y. pasitelkti meninius įrankius. Šis spektaklis tai graži žinutė tiek mokytojams, tiek mokiniams, kad kai kurias knygas galima skaityti po keletą kartų, galima surasti paslėptus sluoksnius, permąstyti, semtis įkvėpimo.“
Projektas siekė suburti Vilniaus universiteto mokslininkus, studentus, mokyklų mokytojus, moksleivius bei įvairių sričių meno atstovus kūrybiniam dialogui ir bendradarbiavimui, kurio rezultatas - netradicinis mokslo populiarinimo būdas pasitelkiant meną bei patirtis. Prie projekto prisideda VU Chemijos instituto mokslininkai ir fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Teatralizuotą pamoką „Alisa mokslo stebuklų šalyje” kūrė VU Dramos teatras su režisiere Felicija Feifere.
Stebėjimo praktikos pradžiamokslis | 2021/2022
Vilniaus universiteto Kultūros centro inicijuotas projektas, kuriame menininkų komanda: režisierė, dramaturgė Saulė Norkutė, scenografė Šarūnė Pečiukonytė ir šiuolaikinės muzikos kompozitorius, garso dizaineris Johanes `Mo‘ong` Santoso Pribadi (Indonezija) kvietė išbandyti jų sukurtą stebėjimo praktikos metodiką vienam dalyviui. Šis stebėjimo pradžiamokslis audiogido formatu (lietuvių ir anglų k.) sužadina vaizduotę, moko atidumo ir sukuria unikalią stebėtojo patirtį, kurią išbandyti kviečiami visi VU bendruomenės nariai, taip pat miesto gyventojai ir svečiai nuo 14 metų.
Kuo svarbus žmogui gebėjimas stebėti? Pasak audiogido kūrėjų, stebėjimas nėra veikimas, stebėjimas, tai – atsitraukimas. Stebėjimo, kaip vieno iš tyrimo metodo, negalima kvestionuoti, jį tiesiog reikia praktikuoti ir tuomet ateina visi reikiami atsakymai. Stebėti aplinką – reiškia matyti daugybę skirtingų laiko krypčių, eigų, priešistorių, veikiančių gyvų organizmų bei kitų elementų.
Vaizduotės treniruotės „Belaukiant saloje“| 2021
Vilniaus universiteto Kultūros centras drauge su menininke Saule Norkute kviečia VU bendruomenės narius atiitolti nuo pabodusios žodžio IZOLIACIJA reikšmės ir sugalvoti jam naują prasmę.
Įsivaizduokime, kad šiuo karantino ir nežinomybės laikotarpiu, mes nesame užsidarę namuose, bendrabučio kambaryje ar dar kokioje erdvėje su keturiomis sienomis, o esame išsiruošę į ekspediciją į dar niekieno neaprašytą salą. Šios 7 dienų ekspedicijos metu tyrinėjimams galėsite skirti arba ribotą laiką (iki 10 min.) arba tiek kiek patys norėsite. Dėl ypatingų ir mums neįprastų oro sąlygų, buvimą saloje rekomenduojame praleisti „dozuotai”. Visą savaitę jūs turėsite galimybė tapti aktyviais salos tyrinėtojais renkančiais garsus, vaizdus ir kitus salos egzistavimo įrodymus.
Kasdien iš Senojo žemyno Jus pasieks įvairiausi patarimai, pratimai ir smagios/keistos rekomendacijos kaip reikėtų tyrinėti konkrečią dieną. Jūs dokumentuosite/įamžinsite savo tyrinėjimus įvairiausiais formatais: garsais, vaizdais, piešiniais (piešimo įgūdžiai nebūtini), mėginiais. Pasitelkdami salos metaforą ir savo vaizduotę mes bandysime pažvelgti kitaip į kasdienybę, ją patyrinėti be išankstinių nuostatų. Galbūt net įžvelgti mums patiems netikėtų, vaizduotę aktyvuojančių turinių.
Vaizduotės treniruotė „Belaukiant saloje“ — tai kvietimas 7 dienas iš eilės lavinti savo vaizduotės raumenį. Pasak vaizduotę tyrinėjančių specialistų, kasdienis vaizduotės treniravimas pagerina mūsų galimybes rasti netikėčiausius sprendimus sudėtingoms ir kasdienėms situacijoms. Išlavinę vaizduotę nustojame kartoti senus neveikiančius elgsenos modelius ir imame kurti naujus, konstruktyvius egzistavimo scenarijus.
Vaizduotės treniruotės planuojamos 2021 m. spalio mėn. (arba anksčiau, jeigu būtų poreikis ir susirinktų didesnė nei 10 amenų grupė).
Kūrybinė edukacinė akcija AŠ GALIU! | 2020
Projekto rengėjai VU Kultūros centras ir VU Dramos teatras vykdė aktyvią kūrybinę edukacinę veiklą, skirtą VU teatro 450-osiomas metinėms, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pirmojo spektaklio „Hercules“ svarbą ne tik Vilniaus universitetui, bet ir Lietuvos teatro istorijai. Tuo tikslu buvo parengta ir oficialiai paskelbta Vilniaus teatro deklaracija, skelbianti, kad 1570 m. parodytas vaidinimas „Hercules“ buvo pirmasis viešai parodytas spektaklis visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. O tai reiškia, kad Lietuvos teatro ištakos yra Vilniaus universitete.
Sukurtas ir net 7 kartus parodytas spektaklis „Heraklis“, kuris po 450 metų pertraukos tapo antrąja graikų mito interpretacija Vilniaus universiteto teatre. Taip pat įgyvendinta su šia tema susijusi kūrybinė laboratorija „Surask Heraklį savyje“, renginys, skirtas graikų mito interpretavimui, aktorinių įgūdžių ugdymo pratybos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių teatras parodė ano meto jėzuitinės dramos etaloninį pavyzdį, 1596 m. parašytą ir pastatytą pjesę „Filopatris“, kurią yra vaidinęs ir dabartinis VU teatras. Taigi VU teatro tradicijos puikiai tęsiamos. Apie jas projekto įgyvendinimo metu buvo nemažai diskutuojama.
Projektas iš dalies finansuotas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Pažintiniai muzikos terapijos seansai | 2019
Kai žodžiai nepadeda ar nėra galimi, kai emocijas yra per sunku ar neįmanoma išreikšti žodžiais, susitikimas išreiškiant save per muzikos garsus, gali užpildyti tuštumą. VU Kultūros centras kvietė nebijoti tos tuštumos, o atsiverti naujai, autentiškai patirčiai.
Muzikos terapija grindžiama suvokimu, kad kiekvienas žmogus yra muzikali būtybė. Muzika iš esmės susijusi su gyvybingumu: muzikos pulsas ir ritmai kyla iš širdies veiklos, kvėpavimo ar judėjimo; melodijos randasi juokiantis, verkiant, šūkaujant ar dainuojant; visas patiriamų emocijų spektras yra išgyvenamas muzikos dermėse, harmonijose, ritmuose. Kiekvienas reaguoja į muziką ir geba kurti muzikinius ryšius. Muzikuoti su kitu asmeniu muzikos terapijoje tolygu bendrauti, bendradarbiauti: muzikiniai gabumai, muzikinis pasirengimas tam nėra būtini.
Muzikos terapijos seansus vedė, muzikos terapiją Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje magistro studijų programoje studijuojančios lektorės:
Zita Abramavičiūtė-Mučinienė, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė, Lietuvos atstovė Europos muzikos terapijos konfederacijoje. Dirba Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose-pagalbos centre „Šeimos slėnis“, kur taiko muzikos terapijos metodus darbe su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Domisi neurologine muzikos terapija, muzikos terapijos taikymo reabilitacijoje galimybėmis.
Mintautė Sūdžiūtė, psichologijos mokslų absolventė, eilę metų savo patirtį gilinusi organizacinės psichologijos srityje. Domisi muzikos terapijos taikymo galimybėmis autistiškų vaikų ir paauglių amžiaus grupėse.
Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė, medicinos psichologė. Dirba su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų ir jų šeimos nariais, teikia psichologines konsultacijas suaugusiems, veda mokymus psichologijos tema. Domisi receptyviąja muzikos terapija ir jos taikymo galimybėmis darbe su įvairias psichologines traumas patyrusiais žmonėmis.
Laura Budreckytė-Nivinskė, profesionali džiazo dainininkė. Dirba muzikinės dalies vedėja Lietuvos rusų dramos teatre bei aktyviai koncertuoja su grupe CinAmono, taip pat dirba Karalienės Mortos mokykloje, kur atlieka tyrimą apie muzikos terapijos poveikį paauglių savireguliacijos gerinimui. Domisi balso ir improvizacijos taikymo galimybėmis muzikos terapijoje.