Šiemet 25-metį minėjęs tarptautinis universitetų teatrų forumas „Vilniaus kryžkelės“ pakvietė į ypatingą renginį – apskritojo stalo diskusiją „Mažosios kūrybinės bendruomenės Europos universitetuose“. Tokio tipo diskusija, subūrusi švietimo, kultūros ir meno sektorių dalyvius, įvairių universitetų atstovus, organizuota pirmą kartą.
Gegužės 9-ąją, Europos dieną, Vilniaus universiteto (VU) Rektoriaus auloje visų pirma rinkosi renginio šeimininkai – VU Kultūros centro darbuotojai, kolektyvų vadovai, kiti VU bendruomenės nariai: VU Studentų atstovybės prezidentė Lijana Savickienė, Strateginio planavimo skyriaus vadovė Jurgita Petrauskienė, Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Raimonda Markevičienė. Taip pat atvyko kitų Lietuvos universitetų atstovų, savo patirtimi dalijosi viešnia iš Slovakijos, Bratislavos Komenskio universiteto, Ema Tamaškovičová. Dalyvavo ir renginį su Vilniaus miesto savivaldybe finansavusio Valstybinio studijų fondo Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėja Viktorija Girinskienė, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius. Diskusiją moderavo Arminas Varanauskas.
Kultūrinės veiklos tiesiogiai prisideda prie pilietiškumo
Tikriausiai ryškiausia renginio gija, jungusi įvairius pasisakymus, buvo kultūros ir pilietiškumo sąsajos. Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktą tyrimą „Kultūrinės edukacijos veiklų poveikio vertinimas“ pristatęs A. Varanauskas pažymėjo, kad aktyvus įsitraukimas į kultūrines veiklas susijęs su visokeriopa asmenine ir visuomenine nauda: „Mes matome, kad aktyviai kultūroje dalyvaujantys žmonės yra patys laimingiausi, mes matome, kad jie daugiausia balsuoja, mes matome, kad jie labiausiai didžiuojasi, jog yra Lietuvos piliečiai, ir jie pakankamai stipriai puoselėja pilietinį ir tautinį identitetą.“ Jam antrino ir J. Petrauskienė – pasak jos, kultūrinės veiklos tiesiogiai prisideda prie to, „koks mūsų požiūris, kokia demokratinė visuomenė, kokia pilietiška visuomenė mes esame“, o būti visuomenę ir valstybę kuriančiu universitetu yra viena VU strateginių krypčių. Kultūrą mylinčių, kitus suburti siekiančių žmonių, kaip pažymėjo V. Girinskienė, dabar labai reikia, ypač karo kontekste.
Susiklosčius nepalankiai politinei situacijai, universitetas ir kultūrinis jo gyvenimas gali būti tikra užuovėja. Menų fakulteto viešųjų ryšių ir marketingo koordinatorė E. Tamaškovičová pasakojo, kaip po neseniai Slovakijoje vykusių parlamento ir prezidento rinkimų Bratislavos Komenskio universitetas tapo progresyvios, liberalios, demokratinės mąstysenos sala, erdve įvairioms bendruomenėms burtis, reikštis, organizuoti renginius. Kultūros viceministras priminė ir Lietuvos istoriją, kurioje universitetams yra tekęs ypatingas lietuvybės, kultūros puoselėjimo, pasipriešinimo per kultūrą vaidmuo. Šie pavyzdžiai ypač skvarbiai nuskambėjo rinkimų savaitę, taip pat minint Lietuvos įstojimo į ES dvidešimtmetį, kuriam ir buvo skirtas šiųmetis Tarptautinis universitetų teatrų forumas.
Studentų įsitraukimas priklauso ir nuo finansų
Dalyvavimo kultūriniame gyvenime nauda akivaizdi – ją paliudijo ir vaizdo siužete kalbinti VU kolektyvų nariai, ir pasisakę renginio dalyviai, – vis dėlto ne visi į jį įsitraukia, o kuo respondentai vyresni, tuo jų aktyvumas mažesnis. Palyginti su 15–19 metų amžiaus grupe, dalyvaujančiųjų kultūrinėje veikloje skaičius, kaip rodo A. Varanausko pristatytas tyrimas, 20–29 metų amžiaus grupėje tendencingai sumažėja apie 20 proc. Viena iš priežasčių – finansai: studentai teigia neturintys atliekamų lėšų mokamam laisvalaikiui. Problemą šalys sprendžia įvairiai. VU Kultūros centro vadovė Gintė Jokubaitienė kaip pavyzdį pateikė Prancūziją, kurios Aukštojo mokslo ir Kultūros ministerijos sudarė sąlygas profesionaliajam menui atkeliauti į universitetus pigiau arba nemokamai. A. Varanauskas svarstė, kad galbūt jaunimą pritrauktume kaip Nyderlanduose aktyviau finansuodami jaunus žmones dominančių, dabar Lietuvoje retai siūlomų kultūros sričių – breiko, dizaino, architektūros, cirko ir pan. – programas. Didesnis finansavimas studentų saviraiškos neribojantiems projektams atrodė tikslinga studentų įtraukimo priemonė ir L. Savickienei. Kultūros viceministras savo ruožtu žadėjo, kad Kultūros paso programa, kuria lig šiol naudojosi moksleiviai ir profesinių mokyklų mokiniai, bus pabandyta pritaikyti ir aukštųjų mokyklų studentams.
Kuo daugiau bendradarbiavimo ir studentų iniciatyvų
Dar vienas įvairiai susitikime pasikartojęs leitmotyvas buvo bendradarbiavimas. Visų pirma džiaugtasi, kad renginiu VU buria suinteresuotųjų šalių tinklą, o į kvietimą prisijungti noriai atsiliepė kiti universitetai, susijusios įstaigos. Tačiau išreikštas ir dar aktyvesnio bendradarbiavimo siekis: kultūros viceministras svarstė Kultūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bendradarbiavimo galimybes, VU Kultūros centro vadovė siūlė aktyviau bendradarbiauti Kultūros centrui ir fakultetams, VU Strateginio planavimo skyriaus vadovė – apskritai telkti geriausią patirtį organizacijos viduje, semtis patirties iš kitų šalių ir universitetams kartu galvoti, kaip galima geriau rūpintis kultūra valstybiniu lygiu.
Ne kartą nuskambėjo raginimas atiduoti kultūrą į pačios studentijos rankas. Tokia praktika pasiteisino G. Jokubaitienės pristatytame Nyderlandų universitete, studentų asociacijos taip pat sėkmingai veikia Bratislavos Komenskio universitete. Todėl daug vilčių teikia planai VU įsteigti Studentų iniciatyvų centrą, kuriame, pasak L. Savickienės, visos iniciatyvos galėtų veikti po vienu stogu. Juolab kad studentų veržlumas, smalsumas jau atsispindi tiek VU Studentų atstovybės veikloje, tiek teikiant paraiškas Valstybiniam studijų fondui. „Jie niekada nesustos, jie visada klaus, jie visada ieškos būdų“, – studentais žavėjosi Valstybinio studijų fondo atstovė V. Girinskienė.
R. Markevičienė, skatindama išplėsti studentišką bendradarbiavimą, kvietė geriau pagalvoti, kaip į kultūrinį gyvenimą įtraukti pagal mainų programas viešinčius studentus. Ilgametė ansamblio narė, VU Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė taip pat pritarė išsakytai minčiai, kad nors didžiuojamės profesionaliais VU Kultūros centro kolektyvais, verta organizuoti neformalias veiklas, kurioms nereikia aukšto meninio lygio, bet kurios padėtų „skatinti studentų kūrybiškumą“ – tai įmanoma tik lokaliomis iniciatyvomis, aktyviai veikiant studentų atstovybėms fakultetuose.
Sveikinimo žodį renginio pradžioje tarusi VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė pagarsino kadaise dėstytojos suformuluotą diskusijų sėkmės kriterijų: jei iš diskusijos išsineši bent vieną mintį, vadinasi, diskusija pavyko. Nė kiek neabejotina, kad minčių apie kultūrinio gyvenimo svarbą, kūrybinių bendruomenių galimybes ir susijusius iššūkius tikrai kilo. Pusantros valandos, regis, buvo per maža visiems pasisakyti, sureaguoti į kitų patirtis ir išplėtoti diskusiją – numatytam laikui išsekus, pašnekesiai kėlėsi į kitas erdves. Tikimasi, kad šiemet debiutavęs renginys bus kartojamas ir dialogas tęsis įvairiais formatais.
Pranešimą apie diskusiją parengė Julija Vilkaitė.