Vilniaus universiteto (VU) akademinio mišraus choro „Gaudeamus“ chormeisterio Deivido Edo Kuktos kūrinys „Štai čia šviesa“ laimėjo I-ąją vietą XVII jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurse „Vox juventutis“. 

Lietuvos kompozitorių sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės choro „Jauna muzika“ organizuojamas konkursas „Vox juventutis“ kasmet kviečia vyresniųjų klasių moksleivius, muzikos studentus ir doktorantus kurti kompozicijas chorui. Šių metų konkurso tema – erdviniai sprendimai ir multichorinė faktūra (dvigubas–trigubas choras; choras–solistai; atskiros choro grupės skirtingose bažnyčios vietose; atskirų choro grupių (solistų) judėjimas bažnyčios erdvėje ir pan.). Dalyviai buvo kviečiami pateikti specialiai Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios erdvei pritaikytus kūrinius (scena, balkonas, sakykla, scenos gylis ir kt.).

Šiemet „Vox juventutis“ konkurse dalyvavo ir VU choro „Gaudeamus“ chormeisteris, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Chorinio dirigavimo katedros studentas Deividas Edas Kukta. Jo kūrinys „Štai čia šviesa“ pelnė daugiausia vertinimo komisijos palaikymo ir užėmė 1-ąją vietą.

Apie pergalę konkurse ir jaunojo kompozitoriaus kelią kalbamės su chormeisteriu D. E. Kukta.

Labas, Deividai, pirmiausia sveikiname su 1-ąja vieta jaunųjų kompozitorių konkurse. Labai džiaugiamės, kad su VU chorais dirba jaunieji kompozitoriai, kurie domisi chorine muzika ir turi noro rašyti, kurti mėgėjų kolektyvams muziką. Pats esi baigęs M. K. Čiurlionio gimnaziją ir, kiek žinau, jau ten pradėjai mokytis muzikos kūrybos. Tačiau kaip nusprendei kurti būtent chorams, o ne, pavyzdžiui, orkestrams? Koks buvo tavo kaip kompozitoriaus kelias?

Deividas Edas Kukta: Labai labai ačiū už sveikinimus! Tiesą sakant, visiškai nesitikėjau laimėti, bet taip jau būna – kuo mažiau tikiesi, tuo labiau gyvenimas gali nustebinti įvairiomis staigmenomis. Kalbant apie kūrybą chorams, tą pradėjau daryti jau būdamas mokykloje. Jei mano atmintis neklysta, pirmasis kūrinys chorui atsirado devintoje klasėje. Jaučiau tarsi paskatinimą pabandyti sukurti kūrinį chorui po vienos prancūzų kalbos pamokos. Tuo metu mūsų prancūzų kalbos mokytoja Silvija Pakerytė-Dumpienė buvo mums pasiūliusi dalyvauti vieno miestelio dainų konkurse. Štai ir kilo įkvėpimas iš savo prancūzų kalbos grupės padaryti nedidelį chorelį ir sukurti kūrinį, kuris tuo metu visai sėkmingai mums pavyko. Tad tokia ta pradžia buvo su chorine kūryba – apie orkestrus tuo metu negalvojau, man atrodė, kad gali būti per sudėtinga ir sunkiai įgyvendinama. Na, o kalbant apie kompozitoriaus kelio pradžią, tai tuo metu buvo tiesiog stipri motyvacija kurti. Šiuo metu stengiuosi maksimaliai koncentruotis į kino muziką, nes tai yra mano mėgstamiausias muzikos kūrybos žanras, po truputį atsiranda ir užsakymai, tad tiesiog mėgaujuosi. Šiuo metu ir orkestrai nebėra baisus dalykas.

Kūrinys „Štai čia šviesa“ laimėjo šių metų „Vox juventutis“ chorinių kūrinių konkursą. Kaip jis atsirado, ar buvo tikslingai kuriamas konkursui? Ar lengvas buvo kūrybos procesas?

Kūrinio atsiradimą paskatino mano nuostabioji moteris – be galo talentinga muzikologė Lukrecija Stonkutė. Apie konkursą žinojau gan senokai, bet niekad nenorėjau dalyvauti, nes man tai atrodė kaip neįveikiamas barjeras. Tačiau su begaline Lukrecijos meile ir milžinišku jos paskatinimu ėmiausi kurti šį kūrinį. Tad taip, kūrinys buvo visiškai koncentruotas į konkurso sąlygas ir kurtas su milžinišku meilės jausmu: kūrinį dedikavau Lukrecijai. Kūrybinis procesas buvo gana sklandus, kūriau taip, kaip diktavo mano širdis ir protas. Labai nemėgstu šiuolaikinių kompozitorių filosofinėmis prasmėmis „apsunkintų“ kūrinių, kurie klausytojams nesuteikia džiaugsmo ir noro išgirsti tą kūrinį dar kartą. Norėjosi neapsunkinti klausytojų ausų sunkia ir nesuprantama muzika.

Apie ką yra šis kūrinys, kaip jį pristatytum?

Kūrinį pristatyčiau paprastai ir trumpai. Neviltyje mes visada galime atrasti šviesą tunelio gale. Kūrinys yra apie tai, kad, nors ir kas nutiktų, pasaulyje ir gyvenime visada yra šviesa ir viltis.

Kokius atsiliepimus iš komisijos ir publikos teko girdėti apie savo kūrinį? Kaip manai, kas lėmė jo aukštą prizinę vietą?

Atsiliepimai buvo šilti. Kūrinys žmones palietė gan jautriai. Kai kurie verkė, kai kurie vos sulaikė ašaras. Taigi jaučiuosi įvykdęs savo kaip kompozitoriaus užduotį, jei kūrinys žmones palietė emociškai – tai ir buvo mano tikslas. Kalbant apie prizinę vietą, čia galima būtų tik paspėlioti, nes tikrai nesitikėjau, kad kūrinys gali tiek pasiekti.

Kas tau kaip kompozitoriui yra padaręs ar iki šiol daro didžiausią įtaką?

Didžiausią įtaką mano motyvacijai kurti yra padaręs ir iki šiol daro vienas geriausių šių laikų kino muzikos kompozitorių Hansas Zimmeris („Gladiatorius“ (2000), „Pradžia“ (2010), „Tarp žvaigždžių“ (2014) ir kt.). Jo muzika yra gana paprasta, kalbant apie visokias struktūras ir panašiai, bet ji paliečia ir įkvepia.

Studijuoji choro dirigavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir visai neseniai tapai chormeisteriu VU chore „Gaudeamus“. Kuo naudinga tau kaip kompozitoriui ši patirtis?

Choras „Gaudeamus“ atnešė dar daugiau žinių apie tai, kaip tarpusavyje gali veikti balsai, kaip jie skamba. Jei ne šis darbas universitete, kažin ar taip gerai pažinočiau kiekvieno balso specifikas. Jau vien tik kurdamas kūrinį konkursui galvojau apie tai, kaip jis galėtų skambėti su „Gaudeamus“ choristais.

Visai neseniai vyko ir mėgėjų chorų konkursas. Su kokiais iššūkiais susidūrėte jam ruošdamiesi? Ar atradote sėkmingo pasirodymo formulę?

Kaip ir kiekvienas choras, „Gaudeamus“ turi tam tikrų savų pliusų ir minusų. Tad per įtemptą pasiruošimo laikotarpį mes tuos minusus bandėme šalinti ir manau, kad mums pavyko. Svarbiausias dalykas yra tas, kad choristai yra be galo motyvuoti stengtis, kas mane ir žavi. Na, o sėkmingas pasiruošimas atsiranda tik per labai labai didelį darbą, kas tikriausiai nėra tokia didelė paslaptis.

Galbūt turi kokią viziją, ką norėtum išbandyti chore „Gaudeamus“? Galbūt ką nors specifiško įtraukti į jo repertuarą?

Mielai norėčiau sukurti kūrinį orkestrui, VU chorams ir stereo arba surround garso sistemoms. Norisi sukurti kažką didelio, gražaus. Viliuosi, kad kada nors turėsiu tokią galimybę.

Ar galime tikėtis, kad kūrinį „Štai čia šviesa“ kada nors sudainuos ir choras „Gaudeamus“?

Manau, kad kada nors bus įmanoma atlikti šį kūrinį, tik viskas priklausys nuo choristų kiekio, nes kūrinys reikalauja labai daug balsų ir didelio pasiruošimo.

Deividai, dėkojame tau už atsakymus ir linkime tolimesnio sėkmingo darbo tiek kūryboje, tiek darbe su choru „Gaudeamus“!