Rugsėjo 1-3 dienomis Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode vyko taikomojo teatro dirbtuvės su Kristina Werner (Vokietija). Dirbtuvės ir seminarai vyko VU dramos teatro ir Kultūros centro projekto „Valanda 00” rėmuose.
Taikomojo teatro kūrėja Kristina Werner, taikomojo teatro edukatorė Mariją Laenko ir VU studentas, Dramos teatro narys Nojus Staknys pasakoja apie dirbtuves bei nagrinėjamą karo tematiką.
Kuo skiriasi taikomasis teatras nuo įprastinio teatro?
K. Werner: Taikomasis teatras ir yra įprastas, grynasis teatras, tačiau jis labiau skirtas žmonėms, neturintiems išsilavinimo vaidybos srityje ar įgūdžių reikalingų šioje sferoje. Pagrindinė taikomojo teatro projektų vertė yra erdvės bendradarbiavimui sukūrimas ir galimybė stebėti aktualias šiandienos temas visuomenėje, kurios natūraliai atsiranda į procesą įtraukus žmones, kurie dažniausiai nebūna scenoje. Taigi taikomasis teatras orientuojasi į žmones, kurių balsai įprastiniame teatre nebūtų išgirsti.
Studentas Nojus: Dirbtuvėse su Kristina Werner sužinojau kas yra taikomasis teatras ir kad tai yra visiškai kitokia teatro rūšis nei esu pratęs. Užduotys, duotos dirbtuvių vedėjos skatino ieškoti savo ribų ir plėsti savo kūrybiškumo zoną, vaidindami galėjome išbandyti įvairias teatro roles. Tam tikra prasme tai buvo terapinė patirtis, nes taikomajame teatre vyksta didelis darbas su savimi - mes turėjome galimybę ir fiziškai išlieti savo emocijas, ir išsikalbėti.
Kaip taikomasis teatras padeda nagrinėti sudėtingas temas, tokias kaip karas?
K. Werner: Dirbtuvėse mes fokusavomės į biografines dalyvių patirtis susijusias su karu, priespauda, agresija, buvimu auka. Bandėme kalbėti apie šiandienos aktualijas per mažų asmeninių karų, vykstančių mūsų kasdieniame gyvenime, prizmę. Tai padeda į karą vykstantį šiandien pažvelgti kitu kampu, nagrinėti jį iš kitos, asmeninės, žmogiškos pusės, atrasti rezonuojančių dalykų tarp dirbtuvių dalyvių.
Taikomajame teatre be galo svarbus atgalinis ryšys. Ko jūs išmokote iš VU studentų šių dirbtuvių metu?
K. Werner: Visų pirma, tai mūsų nagrinėta tema - karas - sukėlė daug susimąstymų tiek mums, tiek studentams. Dirbtuvių metu nagrinėta sentencija „karas, kuris pabaigs visus karus” (angl. the war to end all wars) mus visus skatino galvoti užduoti tokius klausimus kaip: kada iš tikrųjų yra karo pabaiga? Ar karas už meilę ir kitas vertybes pateisina žudymą?
Karo tematika yra perpildyta emocijų ir jausmų, todėl joje ne visada įmanoma surasti tą vienintelę tiesą. Šios dirbtuvės ir studentų balsų ir požiūrių įvairovė atskleidė, kad nevisada yra viena tiesa ir kad ji labai priklauso nuo subjektyvių potyrių, patirčių ir perspektyvų.
Teatro edukatorė Marija Laenko: Dirbdamos su VU studentais pamatėme, koks atviras ir stigmų neribojamas jaunimas mokosi šiame universitete. Studentai rodė didelę empatiją ir rūpestį vienas kitam, turėjo be galo daug minčių apie karą ir dabartinę situaciją pasaulyje. Taikomojo teatro dirbtuvių dalyviai be galo įkvėpė mus ir leido daug išmokti iš jų.
Užsiėmimai yra VU Kultūros centro projekto „Valanda 0“ dalis.
Edukacinis teatro projektas „Valanda 0” – tai siekis per teatrinio meno formą paanalizuoti temą – (ne)matomas karas, skatinančią diskutuoti apie tai, iš kur kyla visuomeniniai konfliktai ir panagrinėti šiuolaikinio jauno žmogaus būseną neramiame šių dienų pasaulyje. Projekto iniciatoriai nori išsiaiškinti kokiomis vertybėmis gyvena dabartinė karta ir panagrinėti, kaip ji skyrėsi nuo savo tėvų ir senelių kartos. Teatrinių seminarų ir kūrybinių dirbtuvių metu bus kuriamas spektaklis pavadinimu „Valanda 0". Toks pavadinimas nusako būseną, kai akimirkai sustoja laikas, kažkur įvyksta pabaiga, o kitur ateina nauja pradžia. Projektu norima parodyti, kad teatre įmanoma kalbėti apie šiuolaikinėje visuomenėje aktualias problemas, taip pat teatrinio veiksmo būdu paskatini diskusiją ir kurti dialogą akademinėje bendruomenėje.