Andriaus Pulkauninko vadovaujamas Vilniaus universiteto (VU) Kinetinis teatras susikūrė prieš kiek daugiau nei 20-metį iš troškimo turėti fizinio teatro tradicijas puoselėjantį, judesį kaip pagrindinę reikšmių perdavimo mediją traktuojantį teatrą. Kaip pats šio teatro meno vadovas A. Pulkauninkas apibūdina: „Kinetinis teatras gana panašus į šiuolaikinį šokį, tačiau vis dėlto yra pagrindinis skirtumas – mes koncentruojamės į istorijos pasakojimą, todėl visi mūsų kūriniai turi fabulą, o šiuolaikiniame šokyje siužetiškumo mažiau. Dėl to mūsų trupė, matyt, yra unikalus reiškinys Lietuvoje.“

2020–2021-ieji, pandeminiai, metai yra išskirtiniai visam pasauliui – ne išimtis ir VU Kinetinis teatras. Šis užsitęsęs karantinas kolektyvui buvo labai rimtas išbandymas ir net iššūkis pačiam teatro egzistavimui: „Nuotolinis kolektyvo gyvenimas kartu yra ir jo narių ištikimybės išbandymas. Vis dėlto nemažai narių „atkrito“ ir liko susiformavęs branduolys. Tos „Zoom“ ir panašios platformos – kaip papildomas ir dažnai perteklinis priedas prie didelio kiekio paskaitų ir kitų nuotolinių reikalų“, – pasakoja A. Pulkauninkas. Paklaustas, kaip kolektyvas reagavo į naujos nuotolinės „Zoom“ realybės atsiradimą repeticijose, negaili karčių žodžių: „Priešiškumas nuotoliniam darbui buvo juntamas nuo pat pradžių. Galbūt dainuoti čia (virtualiose vaizdo bendravimo programose) yra paprasčiau nei šokti ar judėti priešais ekraną. Juk dažnas studentas vietoje, kurioje gyvena, neturi tiek erdvės, kuri būtų tinkama ir reikalinga tokio pobūdžio šokių judesiams atlikti.“ Jis pabrėžia, kad per karantiną kolektyvas labai nukentėjo: „Liko tik tie žmonės, kurie dega šokio teatru ir nori tai daryti.“

Nepaisydamas naujos nuotolinės realybės atsiradimo ir gyvo bendravimo repeticijose trūkumo, VU Kinetinis teatras sugebėjo išlikti produktyvus ir 2021-ųjų pavasarį publikai pristatė net kelis svarbius darbus.

Vienas jų – tai bendras projektas su VU folkloro ansambliu „Ratilio“ (meno vadovė Milda Ričkutė), pavasario lygiadieniui paminėti skirtas performansas „Gyvybės medžio atspindžiai“. Jame sujungtos senosios ritualinės žemdirbių tradicijos su naujoviškomis šiuolaikinėmis interpretacijomis, kurias įgyvendino Kinetinio teatro šokėjai ir folkloro ansamblio nariai. Kovo 21-osios lygiadienio performansas kūrėjų įvardytas kaip šviesos ir tamsos jėgų kova. Kaip pasakoja vienas iš kūrėjų ir įgyvendintojų A. Pulkauninkas, šiame projekte nebuvo atkuriamas žemdirbystės kultas ar jo ciklai. Pasirodymui sukurta nauja struktūra, paremta jusliniu pavasario atėjimu, kaip pozityvumo triumfu prieš depresyvų tamsos laikotarpį. „Dramaturgijos centre akcentuojama pozityvumo kova su negatyvumu, kaip tamsos valdovo, įkalinusio pavasario džiaugsmą, nugalėjimas per naivų vaikišką sniego įkišimo už apykaklės veiksmą. Tai simboliškai suardo rimtumą ir stagnaciją ir paleidžia į laisvę energiją ir gyvenimą“, – pasakoja A. Pulkauninkas. Tai pirmasis kartas, kai šie du VU meno kolektyvai susijungė bendram kūrybiniam iššūkiui ir naujų liaudies meno formų paieškoms: „Mūsų teatro misija – būti kaip įmanoma atviresniems. Pavadinčiau tai atviro kodo politika, dėl kurios galime eksperimentuoti ir įnešti naujų idėjų, kad seną liaudies ritualą padarytume kitaip ir sukurtume naujas jo formas.“

Galite išvysti Facebook.

Antrasis svarbus projektas, kurį VU Kinetiniam teatrui pavyko įgyvendinti – tai prisidėti organizuojant gegužės 3–8 d. vykusį XXII tarptautinį universiteto teatrų forumą ir jame pristatyti naujausią savo darbą, groteskišką absurdo komediją „Pfliper Forever“. Kaip pasakoja teatro vadovas, prie šio spektaklio kolektyvas dirbo jau pusmetį ir jį galima pavadinti „karantino vaisiumi“. „Tai ir spektaklis, ir projektas, ir gyvenimo „Zoom‘o“ kvadračiukuose atspindys. Žmogaus, uždaryto internetinėse erdvėse, pojūčių rinkinys, perteikimas per ironišką ir groteskišką pasaulio pažinimą“, – savo trupės kūrybinį projektą pristato vadovas.

Šią komediją galite išvysti jau ir internete. O gyvai - birželio 3 d. 

Neatsiejama VU Kinetinio teatro veikloje tampa ir meno bei mokslo sintezė. Šiuo metu teatras dirba su projektu „Dance you PhD“, skirtu mokslui populiarinti ir jungiančiu šiuolaikinį šokį ir mokslą. Remiantis dr. Povilo Šimonio disertacija „Mielių ląstelių atsako į impulsinio elektrinio lauko sukeltą poveikį tyrimas“, pasitelkiant mokslo tezių pristatymą ir šiuolaikinio šokio bei vaizdo elementus bus sukurtas vaizdo klipas. Jį teatras pradės repetuoti nuo gegužės 18 d.

Paklaustas, kaip atrodytų VU Kinetinio teatro trupė, jei karantinas truktų dar dvejus metus, A. Pulkauninkas išliko pozityvus: „Jeigu dar dveji metai karantino, tai galbūt būsime ties išprotėjimo riba dėl nuolatinio sėdėjimo ir žiūrėjimo į ekranus. Tačiau į viską žvelgiu optimistiškai: mes rasime būdą, kaip iš to išspausti kolaboracijas, ir būdą, kaip pajudėti, net ir esant suvaržymams. Juk ir visa žmonijos evoliucija vyko tik dėl to, kad turėjome daugybę iššūkių, tad reikėjo daug galvoti: o ką daryti? Tad dveji metai karantino būtų dar vienas iššūkis, kuris varys mus į priekį.“  

VU Kinetinio teatro meno vadovas A. Pulkauninkas labai džiaugiasi darbu su jaunaisiais šiuolaikinio šokio mėgėjais – VU studentais ir alumnais: „Man nėra didesnio įvertinimo, nei kada žmonės pasako: „Pasirinkau studijuoti VU, nes čia yra Kinetinis teatras.“ Tai aukščiausias mano darbo įvertinimas. Vadinasi, jau savo aukso puodą laimėjau.“