Koncertas po koncerto, viena repeticija po kitos – tokia būdavo įprasta Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centro meno kolektyvų narių kasdienybė ikipandeminiu laikotarpiu. Meno kolektyvai per metus surengdavo daugiau kaip 150 koncertų ir kitų įvairių renginių, keliaudavo į užsienio konkursus ir festivalius. Bet 2020-ieji metai buvo ypatingi ir neįprasti visam pasauliui. Į šiuos metus galime žiūrėti kaip į šimtus prarastų galimybių – nukeltų ar atšauktų koncertų, premjerų, renginių ir gyvų susitikimų. Tačiau Kultūros centre, kaip ir visame universitete, veiklos nesustojo, tik pakeitė savo formą ir pobūdį, tad pabandėme pozityviai pažvelgti ir suprasti, ką ypatingo šie metai atnešė tiek meno kolektyvams, tiek jų vadovams.

Nuotoliniai pasirodymai – varomoji meno kolektyvų jėga

Tikrais virtualių pasirodymų profesionalais tapo VU folkloro ansamblis „Ratilio“ (meno vadovė Milda Ričkutė), kurie vieni pirmųjų karantino laikotarpiu sudainavo žemaičių dainą „Oj ūžkit, ūžkit“. Ši daina yra sulaukusi bemaž 135 000 videoperžiūrų ir daugiau kaip 2400 pasidalijimų Facebook tinkle, buvo transliuojama ir LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Ne ką mažiau populiarūs buvo ir kiti „Ratilio“ įrašai: dzūkų daina „Viduj laukelio verba stovėjo“, malda „Pone Karaliau“.

VU chorai „Pro musica“, „Virgo“ ir „Gaudeamus“ per pirmąją pandemijos bangą balandžio mėnesį sėkmingai bendradarbiavo su privačiu verslu ir kitais Lietuvos atlikėjais ir įdainavo kūrinį „Lietuva brangi“. Taip buvo įgyvendinta iniciatyva „Lietuva brangi, #LikNamie“, skatinusi pandemijos akivaizdoje žmones būti sąmoningus ir likti namuose, kad būtų sustabdytas viruso plitimas.

Kaip pasakojo VU chorų meno vadovė Rasa Gelgotienė, karantino metu jie daugiau laiko skyrė tarptautiniams ryšiams puoselėti: „Atsirado laiko laiškams, siuntėm vieni kitiems įdomius kūrinius bei sumanymus, kūrėm naujus bendrus projektus.“ Tad chorai šiemet gali pasigirti net keliais tarptautiniais virtualiais chorinės muzikos bendradarbiavimo projektais. Vienas jų – „Schola Around the World“, JAV Silicio slėnio choro organizuojami kultūriniai kalėdinių giesmių mainai, kuriuose dalyvavo mišrus choras „Pro musica“. Antrasis projektas, įkvėptas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje ir universitete – Europos universitetų aljanso „Arqus“ virtualus chorų koncertas. Ši projektą inicijavo VU chorų meno vadovė R. Gelgotienė ir choro „Pro musica“ narė Loreta Žeimytė-Dvareckienė.

Pirmojo karantino metu ypač kūrybingi buvo ir VU pučiamųjų orkestro „Oktava“ nariai, išleidę savo nuotaikingą videofilmuką „Oktarantinas“, kuriuo ragino pabūti namuose, rasti nekasdieniškų būdų saviraiškai ir prisidėjo prie padėkų medikams ir visiems, padedantiems kovoje su COVID-19. Šis vaizdo įrašas buvo transliuotas ir LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“, taip pat sulaukė didelio dėmesio socialinių tinklų platformose.

Kinetinis teatras ir jo vadovas Andrius Pulkauninkas galėjo pasidžiaugti neeiline galimybe dalyvauti nuotoliniame projekte – performanse „Superforma“, organizuotame „Sold Candy“ –  dviejų eksperimentinių kūrėjų – Karinos Surpinos ir Andrejaus Novikovo, įgyvendintame per virtualaus bendravimo platformą „Zoom“. Šis performansas įtraukė įvairius Lietuvos kūrėjus į vieną virtualią erdvę. Kaip rašo projekto sumanytojai: „Netekę pagrindinio performatyvumo bruožo – gyvo ryšio su žmogumi, kūrėjai pasiryžo vienu metu filmuoti save iš namų ir fiksuoti savotišką „artumo“ išraišką.“

VU dainų ir šokių ansamblio karantino ribojimai nepalaužė. Kolektyvas net ir sudėtingomis sąlygomis sugebėjo tradicines šventes perkelti į kiekvieno namus ir jas organizuoti nuotoliniu būdu. Šį rudenį startavo iniciatyva „Gero ansamblio šou“. Tai vidinis ansamblio studentų tarybos organizuotas renginys, skirtas pakeisti turėjusį gyvai vykti kasmetinį naujų narių integracijos vakaro renginį „Baronkų balius“. „Šou metu didelis būrys ir buvusių, ir esamų ansamblio narių savo ekranuose stebėjo tiesioginę transliaciją iš VU Didžiosios aulos. Šiame nuotoliniame renginyje su mumis sveikinosi vadovai, prisistatė naujieji ansamblio nariai, buvo rodoma archyvinė ansamblio medžiaga, daugiau nei 50 narių dalyvavo protmūšyje. Netrūko ir kitų žaidimų. Taip buvo pristatyta ansamblio istorija, įtraukti nauji nariai ir suteikta galimybė visiems įsitraukti į veiklas, net ir nesant kartu“, – pasakoja ansamblio tarybos prezidentė Laura Dičiūnaitė. Šventiniu laikotarpiu VU dainų ir šokių ansamblis organizavo tokio paties formato kalėdinį renginį „Gero ansamblio šou. (ne) Vienas namuose“. Ansamblio nariai nenutraukė ir iki šiol gyvavusios tradicijos paskutinį mėnesio ketvirtadienį paminėti tą mėnesį gimusiųjų gimtadienius. „Šiandien ansamblio nariams skirtas dovanas išsiuntinėjame paštu į namus, sukūrėme virtualius sveikinimų atvirukus, kur visi galėtų surašyti savo sveikinimus“, – apie ne vieną dešimtmetį formuotų tradicijų pasikeitimą pasakojo Laura.

Galimybė tobulėti ir kelti kvalifikaciją

Muzikantui, dainininkui, iš esmės bet kokiam menininkui lygiai taip pat, kaip ir bet kokios kitos profesijos žmogui, labai svarbu ugdyti savo gebėjimus, visą laiką tobulintis, lavintis, mokytis – nuolat kelti savo kvalifikaciją ir judėti pirmyn. Sulėtėjęs veiklos tempas, sumažėjęs repeticijų ir koncertų skaičius atvėrė iki tol kiek sunkiau prieinamas galimybes – įvairiais metodais kelti meno kolektyvų narių ir jų vadovų kompetencijas įvairiose srityse.

Dalydamasi įžvalgomis apie šių metų kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi veiklas, VU chorų meno vadovė R. Gelgotienė pasidžiaugė įvykdytu chorų narių kvalifikacijos kėlimo projektu. Šio projekto metu VU studentus mokė kviestiniai svečiai: operos solistai Šarūnas Šapalas, Vilija Mikštaitė, Gunta Gelgotė, Lietuvos perkusininkas, ritmikos maestro Pavelas Giunteris, choreografė Sigita Mikalauskaitė. „Nuostabūs ritmikos užsiėmimai surengti su P. Giunteriu – tai uždeganti asmenybė, ritmų asas. Jo kūrybinėse dirbtuvėse visi choristai tapo lyg brazilai – ritmiškai judėjo, pagavo įvairiausius, net sudėtingiausius ritmus ir visi kartu sukūrė polifoninius ritminius piešinius. Vadovaujami P. Giunterio studentai atliko nelengvus šiuolaikinių autorių kūrinius kūno perkusijos būdu (angl. body percussion)“, – pasakojo R. Gelgotienė.

Kita kviestinė viešnia, choreografė S. Mikalauskaitė padėjo studentams tobulinti sceninės laikysenos, taisyklingos stovėsenos ir eisenos įgūdžius. Daug dėmesio buvo skiriama psichologinės būsenos valdymui viešų pasirodymų metu, kadangi kūno padėtis ir judesiai yra ypač susiję su įtampa, atsirandančia atliekant muzikinius kūrinius. R. Gelgotienė pasidžiaugė, kad studentai parengė kelių kūrinių versijas su judesiais, kuriuos galės atlikti, kai jau bus galimi vieši renginiai. „Ateities koncertai vyks su daugiau judesio ir energijos ir bus įdomesni klausytojams“, – tikino R. Gelgotienė.

Viena iš VU pučiamųjų orkestro „Oktava“ repeticijų virto meistriškumo pamoka, kai joje apsilankė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dirigavimo katedros docentas, dirigentas ir kompozitorius Kazys Daugėla. Šioje meistriškumo pamokoje doc. K. Daugėla dalijosi savo ilgamete patirtimi, pasakojo apie pučiamųjų instrumentų atsiradimą, jų istoriją, pritaikymą muzikai ir gyvavimą Lietuvoje. Kompozitorius daug dėmesio skyrė ir Lietuvos dvaruose bei rūmuose skambėjusiai pučiamųjų muzikai – jos atsiradimui, pobūdžiui ir atlikimo būdui. Po teorinės paskaitos dalies studentams čia pat buvo suteikta galimybė praktiškai panaudoti gautas žinias ir atlikti kompozicijas iš naujai išleisto K. Daugėlos kūrinių rinkinio „Lietuviški choralai nuo renesanso iki J. Naujalio, aranžuoti koncertiniam pučiamųjų orkestrui“. Orkestro meno vadovas Albinas Kučinskas šią meistriškumo pamoką įvertino kaip ypatingą patirtį ir progą pagilinti studentų žinias.

Liaudiškos muzikos ansamblio nariai naujų dalykų sužinojo paskaitoje-praktikume su Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinio kostiumo specialiste Danutė Keturakienė. Ji papasakojo apie tautinio kostiumo dėvėjimo ypatybes. „Jaunimėlio“ vadovas Bronislovas Glovickis neatmetė galimybių ir toliau tęsti bendradarbiavimą bei gilinti specifines tautinio kostiumo žinias.

Bendravimas, bendradarbiavimas ir sustiprėjusi narių motyvacija

Karantino metu meno kolektyvų vadovai skyrė daugiau laiko savo kolektyvo nariams pažinti, jų bendruomenei stiprinti ir motyvuoti. Kaip pasakoja folkloro ansamblio „Ratilio“ meno vadovė M. Ričkutė, šios pandemijos sudarytos sąlygos suteikė galimybę daugiau laiko skirti gilesniam ansamblio narių talentų ir galimybių atskleidimui. Pasak vadovės, buvo nuspręsta vykdyti specifinio ir individualaus repertuaro paieškas. Studentų gebėjimai atsiskleidė namuose savarankiškai nufilmuotuose vaizdo įrašuose ir nuotolinių renginių cikle „Savaitė su RATILIO | Velykų ir Jurginių tautosaka“, kuriame kasdien buvo galima išvysti vis naujus mokomuosius filmukus Velykų ir Jurginių tautosakos tematika: juose skambėjo sūpuoklinės dainos, oliavimai, raliavimai, paukščių balsų pamėgdžiojimai.

Nuotolinių repeticijų metu VU choruose išryškėjo šilti bendruomeniniai santykiai. Tačiau, pasak R. Gelgotienės, tikriausiai svarbiausias nuotolinio darbo aspektas – tai paties bendravimo kolektyvų viduje virsmas, bendravimas tapo daug empatiškesnis ir artimesnis. „Visi vieni kitų klausėme, kaip jie jaučiasi, ar neserga jie ir jų šeimos. Nerimavome, kokia COVID-19 ligos įtaka galėtų būti balsui ir kvėpavimui. Šis rūpestingumas mūsų bendravimą padarė šiltesnį ir jautresnį. Atsirado didesnis palaikymas ir emocinis ryšys su kolegomis.“

Glaudesnį kolektyvo narių tarpusavio ryšį pastebi ir Kinetinio teatro vadovas A. Pulkauninkas: „Kolektyvas susivienijo kaip niekada ir gali dovanoti geriausią turtą – bendros kūrybos džiaugsmą.“

Pučiamųjų orkestro „Oktava“ meno vadovas A. Kučinskas pasidžiaugė po pirmojo karantino ypač sustiprėjusia orkestrantų motyvacija, susitelkimu ir asmeninės muzikinės formos palaikymu namuose. Tai lėmė orkestro gebėjimą greitai grįžti į koncertinį lygį, per itin trumpą laiką parengti naują programą ir sėkmingai dalyvauti ne viename koncerte vasarą bei rudenį. A. Kučinskas ypač džiaugiasi liepos 13 d. orkestro surengtu soliniu koncertu VU Didžiajame kieme, kuriame uždarant 69-ąjį „Oktavos“ sezoną buvo pristatyta ši naujai po karantino parengta programa.  

Kamerinio orkestro nariai ir koncertmeisteriai po pavasario karantino parodė iniciatyvą groti daugiau ir repetuoti dažniau – ne du, o tris kartus per savaitę. Orkestro meno vadovas Modestas Jankūnas sako: „Per šį laiką mes pasiekėme tikrai žavingų rezultatų. Tokia pokarantinė iniciatyva parodė, kad jauniems ir motyvuotiems studentams meniniai dalykai yra itin svarbūs, o kolektyvų veikla – nenuginčijamai svarbi.“

Karantinas – palankus laikas stiprinti esamas draugystes ir megzti naujas pažintis

2020-aisiais buvo sunku, o dažnai neįmanoma keliauti ir rengti gastroles ne tik po užsienį, bet ir po Lietuvą. Ne paslaptis, kad keliaudami ir pasirodydami festivaliuose, Lietuvos miestų šventėse ir konkursuose meno kolektyvai užmezga naujas pažintis ir palaiko svarbius ryšius su kitomis universitetinių kolektyvų bendruomenėmis. Nepaisant visų suvaržymų, VU Kultūros centro kolektyvai sugebėjo sėkmingai puoselėti naujas draugystes, įgyvendinti kūrybines stovyklas ir stiprinti bendradarbiavimą.

VU dainų ir šokių ansamblio meno vadovas Eugenijus Čiplys pabrėžė dabartinių ansamblio narių ir alumnų ryšius, kurie nuolat stiprinami kasmet organizuojamose ansamblio stovyklose. Vadovas džiaugėsi, kad net ir šiais metais pavyko išlaikyti tradiciją, surengti vasarą stovyklą ir pasikviesti svečių. Jau kelerius metus ansamblio stovyklos metu vyksta renginys „Ansambliui pašaukus“, kuriame esami nariai susipažįsta su buvusiais, o šie pasidalija įdomiausiomis istorijomis iš savo patirties. „Šių metų stovykloje lankėsi Vygantas Kazlauskas – garsus anesteziologas reanimatologas, bardas bei režisierius, ilgai šokęs ansamblyje. Pokalbis su V. Kazlausku įkvėpė ne vieną labiau stengtis dėl ansamblio“, – pasakoja E. Čiplys. Ruošdamasis savo 80 metų jubiliejaus minėjimo koncertui, ansamblis pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru ir jo meninės veiklos skyriaus vadovu Artūru Alensku. Artimesnė pažintis atskleidė nepaprastai plačias galimybes įgyvendinti kūrybinius, režisūrinius ir meninius jubiliejinio renginio sumanymus LNOBT scenoje 2021 m. rudenį.

O „Ratilio” vadovei M. Ričkutei ir visam ansambliui labai įsiminė pažintis su etnografe, tautodailininke Onute Navikaite-Drobeliene. Ansamblio stovyklos metu ji surengė ekskursijas ir žygius po Dzūkiją, papasakojo įdomiausių istorijų, supažindino su vietiniais gyventojais ir apskritai ratiliokus priėmė kaip savus vaikus. M. Ričkutės žodžiais, ji buvo tikras stovyklos „sensėjus“. O. Navikaitė-Drobelienė turi be galo daug žinių ir moka įvairių tradicinių amatų, todėl ansamblis „Ratilio“ svarsto galimybę ateityje pasikviesti dzūkų kultūros tyrinėtoją į edukacinį projektą.

Kinetinio teatro vadovas A. Pulkauninkas išskiria naujai atrastus kontaktus su šokio atlikėjais ir choreografais Andriumi Katinu, Giedre Jankauskiene bei Petru Lisausku.

Kituose kolektyvuose taip pat buvo mezgami nauji ryšiai ir stiprinamas bendradarbiavimas šalies ir universiteto viduje. Kamerinio orkestro vadovas M. Jankūnas kaip vieną iš puikių bendradarbiavimo pavyzdžių paminėjo orkestro koncertą su vargonininku Vidu Pinkevičiumi, kuris vadovauja VU vargonų studijai „Unda Maris“. Su juo pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta O. Respighi „Siuita vargonams ir styginių orkestrui G-dur“. Pasak M. Jankūno, kamerinis orkestras šiame koncerte gavo didžiulės patirties. „Vargonai – visiškai nemobilus instrumentas, prie kurio prisitaikyti tiek fiziškai (sustojimo bėdos), tiek meniškai yra gana sudėtinga. Tokie iššūkiai įdomūs ne tik orkestro nariams, bet ir žiūrovams“, – teigia orkestro vadovas. M. Jankūnas pažymi, kad dauguma kitų pažinčių ir ryšių kol kas yra tik nuotoliniai: „Šiuo metu bendraujame su kompozitoriumi ir muzikantais iš Ispanijos ir planuojame surengti koncertą, kuriame bus sujungtos dviejų šalių muzika ir tradicijos. Tačiau apie tai daugiau skelbsime po karantino.“

Didėjantis meninių veiklų poreikis VU ir rekordiniai metai kolektyvams

Kai kurie meno kolektyvai, nepaisant pandemijos, šiais metais gali pasigirti ir rekordiniais narių skaičiais. Folkloro ansamblis „Ratilio“ sulaukė net 23 naujų studentų, o bendras ansamblio dalyvių skaičius 2020 m. pasiekė 59. Dar vienas labai svarbus pasiekimas  – tai 34 kūrinių filmavimas ir pristatymas virtualiame projekte, skirtame festivaliui „Skamba, skamba kankliai“.

Dainų ir šokių ansamblyje šiemet net 118 studentų, o naujokų rudenį prisijungė taip pat labai daug – 28. Meno vadovas ir birbynininkas E. Čiplys džiaugiasi, kad pirmą kartą per 30 metų orkestre net 10 birbynininkų.

Prie liaudiško muzikos ansamblio „Jaunimėlis“ prisijungė neįprastai daug vaikinų šokėjų, o į dar visai jauną lindihopo šokių grupę šiemet pretendavo net 58 studentai.

Galima pasidžiaugti, kad ir kitus meno kolektyvus papildė nauji nariai. Tai rodo augantį meno kolektyvų ir meninių veiklų poreikį VU. Iš viso meno kolektyvai priėmė 152 naujus narius.

Popandeminis laikotarpis meno kolektyvų vadovų akimis

Kamerinio orkestro vadovas M. Jankūnas atviravo, kad „per karantiną visiems pasidarė aišku: be meno išgyventi sudėtinga. Juk nė vienas sėdėdamas namuose neatsisakėme muzikos, knygų ar filmų.“ Vis dėlto gyvo muzikavimo ir koncertavimo trūksta ne tik patiems muzikantams, bet ir publikai. Tad visą popandeminį laikotarpį meno ir kultūros pasaulyje M. Jankūnas įsivaizduotų kaip ypač veržlų ir aktyvų. Vadovas tikisi, kad įvertinę meno ir kultūros svarbą Lietuvos valdžios atstovai skirs daugiau paramos menininkams ir tai padės atsirasti įdomiems ir ambicingiems projektams. Paklaustas, ar įžvelgia kokių nors ypatingų pliusų muzikuojant karantino sąlygomis, M. Jankūnas juokauja: „Grojant koncerte su kaukėmis, nebebūtina šypsotis publikai.“

Gabūs ir talentingi studentai visuomet ieško saviraiškos ir tobulėjimo formų. Lindihopo šokių grupės vadovė Teresė Gritėnienė tiki, kad „muzika, judesys, draugiški santykiai neabejotinai sukvies bendraminčius atgal į repeticijų sales“, o pučiamųjų orkestro vadovas Albinas Kučinskas neabejoja, kad tokia pertrauka padės rastis naujoms kūrybinėms idėjoms.

Nepaisant sėkmingai įgyvendintų nuotolinių veiklų, „Ratilio“ meno vadovė M. Ričkutė tikisi, kad jau greitai galės repetuoti bendrose viso kolektyvo repeticijose. „Be bendrų repeticijų neįmanoma nei bendrų dainų dainuoti ir susidainuoti, nei sutartinių, nei šokti šokių, nei bendrai muzikuoti...“ – pripažįsta ansamblio vadovė.

Chorų meno vadovė R. Gelgotienė žvelgia pozityviai. Pasak jos, po karantino įvyks veiklos „perkrovimas“ ir atsinaujinimas. „Karantino metu įsitikinome, kad choristams labai reikalingas gyvas bendravimas ir gyvas chorinis dainavimas – taigi grįžę, manau, jausime entuziazmą ir džiaugsmą vėl kartu muzikuodami. Galbūt atkris nepakankamai motyvuoti choristai, bet liks tikri chorinio dainavimo mylėtojai“, – mintimis dalijasi R. Gelgotienė.

„Svarbiausia neprarasti žmoniškumo“, – sako liaudiškos muzikos ansamblio vadovas B. Glovickis. Jis pabrėžia humaniškomis idėjomis grįstų tarpusavio santykių svarbą: „Jei mes būsime susikaupę, geresni aplinkiniams ir atsakingai elgsimės, tuomet jokios pandemijos mūsų nenugalės, o mes išmoksime kitaip gyventi nei lig šiol.“

Ryškiausios VU meno kolektyvų metų akimirkos

Vadovų paprašėme peržvelgti savo vadovaujamų meno kolektyvų 2020-uosius metus ir išskirti, jų manymu, patį įsimintiniausią, svarbiausią, įdomiausią arba ryškiausią įvykį. Apačioje rasite šių metų įvykių sąrašą, o kai kuriuos galėsite ir pamatyti ar išgirsti iš naujo.