2016 m. lapkričio 3–8 dienomis du Vilniaus universiteto kolektyvai – Akademinis mišrus choras „Gaudeamus“ (meno vadovė Rasa Gelgotienė) ir Kamerinis orkestras (meno vadovas Paulius Bernardas Koncė) svečiavosi Maskvoje, Rusijoje. Tai buvo bendras projektas su Maskvos technikos universiteto kameriniu choru (vadovas Ivan Samoilov). Turėjome du koncertus, kurių metu buvo atlikti soliniai kolektyvų kūriniai bei bendras A. Vivaldi devynių dalių „Magnificat“.
Pirmasis koncertas įvyko Maskvos centre, Šv. Petro ir Povilo katedroje, kur gausiai susirinkę žiūrovai koncertą palydėjo aplodismentais ir nuoširdžiais padėkos žodžiais. „Kiekvieno koncerto, kiekvienos kelionės prasmės ir kokybės pagrindas, man atrodo, visų pirma, yra žmonės, kolektyvas, todėl, nuvykusi į Maskvą, aš tik dar kartą įsitikinau, kokie fantastiški, tolerantiški ir draugiški yra mūsų orkestro žmonės, su jais kelionė į ne visuomet jaukią ir nelabai šiltą ir kartais pilką šalį virto kur kas šiltesnė ir spalvingesnė. Jaučiuosi visiems labai dėkinga,“ – teigė smuikininkė Ieva Kirilauskaitė.
Prabėgus pirmajam koncertui, svetingi Maskvos technikos universiteto choristai draugiškai aprodė gražiausius Maskvos kampelius. Pasak Vilniaus universiteto kamerinio orkestro smuikininkės Lauritos Klimkaitės, staigus perėjimas į žiemos sezoną gerų įspūdžių apie Maskvą ne tik nesumenkino, bet atvirkščiai – dar labiau padidino: „Lyg spalvotame atviruke išpiešta raudonoji aikštė, skendinti sniege, metro su didžiuliais sietynais bei įspūdingomis freskomis, pastatų bei gatvių masyvumas abejingų tikrai nepaliko!“ – įspūdžiais dalinosi Laurita.
Netrukus įvyko ir antrasis koncertas, šį kartą Maskvos technikos universitete. Pasibaigus jam padėkų sulaukė ne tik kolektyvų vadovai, bet ir maskviečiai solistai bei chormeisteriai Ignas Garla ir Modestas Jankūnas, kuris taip pat dirigavo Vilniaus universiteto Kameriniam orkestrui atliekant G. Holsto Šv. Pauliaus siuitą.
Pirmasis Kamerinio orkestro smuikininkas Lukas Jonušis paklaustas apie kelionę atsako – „Maskva – įdomus miestas savo statiniais, žmonėmis, išplanavimu, jo kultūrą ir istoriją dabar jau teko pažinti ne tik iš vadovėlių. Žmonės, su kuriais kartu koncertavome buvo labai draugiški, malonūs. Muziejuose leidomės į diskusijas, eksponatų interpretavimą, buvo labai smagu bendrauti su nepaprastai išsilavinusiais žmonėmis. Koncertuose susilaukėme nemažai aplodismentų, tad manau, kad atlikta muzika patiko, kas mums patiems, kaip kolektyvui yra be galo svarbu. Laikas praskriejo labai greitai ir važiuoti namo dar nesinorėjo, bet po dainingos kelionės autubusu sugrįšti buvo gera“.
Barbora Aid, VU Kamerinis orkestras