Klasikinės muzikos mėgėjus džiugins Vilniaus universiteto kamerinis orkestras su vargonininku Vidu Pinkevičiumi, Šv. Jonų bažnyčioje prakalbinsiantys O. Respighi ir A. Piazolla kūrybą.
Koncertas „Musica notturna“, festivalyje „Kultūros naktis“, rugsėjo 25 d. 21 val. Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12.
VU Kultūros centras su džiaugsmu skelbia, kad šiemet vėl vyks tradicija tapęs, ne vienerius metus sėkmės ir populiarumo sulaukęs, Universiteto bendruomenę nuo „fuksų“ iki profesorių sujungiantis renginys „Visas VU šoka“! Tai – tradicinių šokių vakaronė, o kartu – ir pamoka, skirta kiekvienam – nuo dar kojų neapšilusio pradedančiojo iki tikro šokių veterano.
„Visas VU šoka“ vyks rugsėjo 18 d. 16 val. VU Didžiajame kieme (Universiteto gatvė 5). Gyvą muziką ir gerą nuotaiką dovanos bei tradicinių šokių mokys VU folkloro ansamblis „Ratilio“, VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, VU Dainų ir šokių ansamblis.
Šiemet „Visas VU šoka“ taikysis prie COVID-19 pandemijos: laikysimės didesnių atstumų, rinksimės šokius, kuriuose mažiau tarpusavio kontakto ir nesikeisime poromis.
Visi renginio dalyviai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo nuo kitų dalyvių. Pajutusius peršalimo ar gripo simptomus organizatoriai ragina likti namie.
Rugsėjo 5 d. 12 val. Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestro „Oktava“ koncertas, festivalyje „Sostinės dienos 2020“.
Koncertas vyks Delfi scenoje „VEIKSMAI“ prie V. Kudirkos aikštės.
Kartu su „Oktava“ pasirodys ir B. Dvariono muzikos mokyklos bigbendo jaunieji muzikantai.
Orkestro meno vadovas Albinas Kučinskas.
1570 m. viename iš Vilniaus kolegijos (nuo 1579 - Vilniaus universitetas) kiemų pastatyta italų autoriaus S. Tucci drama apie Heraklį lotynišku pavadinimu „Hercules“. Tai buvo pirmasis teatro vaidinimas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, Lietuvos teatro istorija prasidėjo Vilniaus universitete.
Šiandien antikinio mito erdvėje Heraklį mes atrandame kaip fenomeną, kuris ir XXI amžiaus realybėje gali būti puikus „influenceris“ kiekvienam, norinčiam pasakyti „AŠ GALIU“ arba bent jau „Aš noriu galėti“. Heraklis, nugalintis ne tik išorinius, bet ir savo vidinius demonus, įkvepia pasisitikėjomo, kad viską galime pasiekti, net atrodytų neįmanomus dalykus. Bet tik tuo atveju, jei turime aiškų, didelį tikslą ir žinome, kodėl jo siekiame. Juk nuolatos daryti tai, kas įmanoma, – gyvenimo rutina, o bandymas padaryti tai, kas neįmanoma,- prasmingas gyvenimo iššūkis. Kiekvienas mitas iš tiesų tėra tik pasaka, bet iš jos paveldėtas realybės genas gyvas mumyse. Visi galime būti dvasios Herakliai – darbuose, kūryboje, meilėje, svajonėse, net ir kasdienybėje.
Tad ir mūsų spektaklis yra ne tik apie mito Heraklį, bet ir apie aktorių, ieškantį to Heraklio savyje.
Spektakliai rodomi Vilniaus universiteto teatro salėje, Universiteto g. 3.
Spektakliai rodomi nemokamai.
1570 m. viename iš Vilniaus kolegijos (nuo 1579 - Vilniaus universitetas) kiemų pastatyta italų autoriaus S. Tucci drama apie Heraklį lotynišku pavadinimu „Hercules“. Tai buvo pirmasis teatro vaidinimas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, Lietuvos teatro istorija prasidėjo Vilniaus universitete.
Šiandien antikinio mito erdvėje Heraklį mes atrandame kaip fenomeną, kuris ir XXI amžiaus realybėje gali būti puikus „influenceris“ kiekvienam, norinčiam pasakyti „AŠ GALIU“ arba bent jau „Aš noriu galėti“. Heraklis, nugalintis ne tik išorinius, bet ir savo vidinius demonus, įkvepia pasisitikėjomo, kad viską galime pasiekti, net atrodytų neįmanomus dalykus. Bet tik tuo atveju, jei turime aiškų, didelį tikslą ir žinome, kodėl jo siekiame. Juk nuolatos daryti tai, kas įmanoma, – gyvenimo rutina, o bandymas padaryti tai, kas neįmanoma,- prasmingas gyvenimo iššūkis. Kiekvienas mitas iš tiesų tėra tik pasaka, bet iš jos paveldėtas realybės genas gyvas mumyse. Visi galime būti dvasios Herakliai – darbuose, kūryboje, meilėje, svajonėse, net ir kasdienybėje.
Tad ir mūsų spektaklis yra ne tik apie mito Heraklį, bet ir apie aktorių, ieškantį to Heraklio savyje.
Spektakliai rodomi Vilniaus universiteto teatro salėje, Universiteto g. 3.
Spektakliai rodomi nemokamai.
1570 m. viename iš Vilniaus kolegijos (nuo 1579 - Vilniaus universitetas) kiemų pastatyta italų autoriaus S. Tucci drama apie Heraklį lotynišku pavadinimu „Hercules“. Tai buvo pirmasis teatro vaidinimas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, Lietuvos teatro istorija prasidėjo Vilniaus universitete.
Šiandien antikinio mito erdvėje Heraklį mes atrandame kaip fenomeną, kuris ir XXI amžiaus realybėje gali būti puikus „influenceris“ kiekvienam, norinčiam pasakyti „AŠ GALIU“ arba bent jau „Aš noriu galėti“. Heraklis, nugalintis ne tik išorinius, bet ir savo vidinius demonus, įkvepia pasisitikėjomo, kad viską galime pasiekti, net atrodytų neįmanomus dalykus. Bet tik tuo atveju, jei turime aiškų, didelį tikslą ir žinome, kodėl jo siekiame. Juk nuolatos daryti tai, kas įmanoma, – gyvenimo rutina, o bandymas padaryti tai, kas neįmanoma,- prasmingas gyvenimo iššūkis. Kiekvienas mitas iš tiesų tėra tik pasaka, bet iš jos paveldėtas realybės genas gyvas mumyse. Visi galime būti dvasios Herakliai – darbuose, kūryboje, meilėje, svajonėse, net ir kasdienybėje.
Tad ir mūsų spektaklis yra ne tik apie mito Heraklį, bet ir apie aktorių, ieškantį to Heraklio savyje.
Spektakliai rodomi Vilniaus universiteto teatro salėje, Universiteto g. 3.
Spektakliai rodomi nemokamai.
1570 m. viename iš Vilniaus kolegijos (nuo 1579 - Vilniaus universitetas) kiemų pastatyta italų autoriaus S. Tucci drama apie Heraklį lotynišku pavadinimu „Hercules“. Tai buvo pirmasis teatro vaidinimas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, Lietuvos teatro istorija prasidėjo Vilniaus universitete.
Šiandien antikinio mito erdvėje Heraklį mes atrandame kaip fenomeną, kuris ir XXI amžiaus realybėje gali būti puikus „influenceris“ kiekvienam, norinčiam pasakyti „AŠ GALIU“ arba bent jau „Aš noriu galėti“. Heraklis, nugalintis ne tik išorinius, bet ir savo vidinius demonus, įkvepia pasisitikėjomo, kad viską galime pasiekti, net atrodytų neįmanomus dalykus. Bet tik tuo atveju, jei turime aiškų, didelį tikslą ir žinome, kodėl jo siekiame. Juk nuolatos daryti tai, kas įmanoma, – gyvenimo rutina, o bandymas padaryti tai, kas neįmanoma,- prasmingas gyvenimo iššūkis. Kiekvienas mitas iš tiesų tėra tik pasaka, bet iš jos paveldėtas realybės genas gyvas mumyse. Visi galime būti dvasios Herakliai – darbuose, kūryboje, meilėje, svajonėse, net ir kasdienybėje.
Tad ir mūsų spektaklis yra ne tik apie mito Heraklį, bet ir apie aktorių, ieškantį to Heraklio savyje.
Spektakliai rodomi Vilniaus universiteto teatro salėje, Universiteto g. 3.
Spektakliai rodomi nemokamai.
1570 m. viename iš Vilniaus kolegijos (nuo 1579 - Vilniaus universitetas) kiemų pastatyta italų autoriaus S. Tucci drama apie Heraklį lotynišku pavadinimu „Hercules“. Tai buvo pirmasis teatro vaidinimas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, Lietuvos teatro istorija prasidėjo Vilniaus universitete.
Šiandien antikinio mito erdvėje Heraklį mes atrandame kaip fenomeną, kuris ir XXI amžiaus realybėje gali būti puikus „influenceris“ kiekvienam, norinčiam pasakyti „AŠ GALIU“ arba bent jau „Aš noriu galėti“. Heraklis, nugalintis ne tik išorinius, bet ir savo vidinius demonus, įkvepia pasisitikėjomo, kad viską galime pasiekti, net atrodytų neįmanomus dalykus. Bet tik tuo atveju, jei turime aiškų, didelį tikslą ir žinome, kodėl jo siekiame. Juk nuolatos daryti tai, kas įmanoma, – gyvenimo rutina, o bandymas padaryti tai, kas neįmanoma,- prasmingas gyvenimo iššūkis. Kiekvienas mitas iš tiesų tėra tik pasaka, bet iš jos paveldėtas realybės genas gyvas mumyse. Visi galime būti dvasios Herakliai – darbuose, kūryboje, meilėje, svajonėse, net ir kasdienybėje.
Tad ir mūsų spektaklis yra ne tik apie mito Heraklį, bet ir apie aktorių, ieškantį to Heraklio savyje.
Spektakliai rodomi Vilniaus universiteto teatro salėje, Universiteto g. 3.
Spektakliai rodomi nemokamai.
1570 m. viename iš Vilniaus kolegijos (nuo 1579 - Vilniaus universitetas) kiemų pastatyta italų autoriaus S. Tucci drama apie Heraklį lotynišku pavadinimu „Hercules“. Tai buvo pirmasis teatro vaidinimas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi, Lietuvos teatro istorija prasidėjo Vilniaus universitete.
Šiandien antikinio mito erdvėje Heraklį mes atrandame kaip fenomeną, kuris ir XXI amžiaus realybėje gali būti puikus „influenceris“ kiekvienam, norinčiam pasakyti „AŠ GALIU“ arba bent jau „Aš noriu galėti“. Heraklis, nugalintis ne tik išorinius, bet ir savo vidinius demonus, įkvepia pasisitikėjomo, kad viską galime pasiekti, net atrodytų neįmanomus dalykus. Bet tik tuo atveju, jei turime aiškų, didelį tikslą ir žinome, kodėl jo siekiame. Juk nuolatos daryti tai, kas įmanoma, – gyvenimo rutina, o bandymas padaryti tai, kas neįmanoma,- prasmingas gyvenimo iššūkis. Kiekvienas mitas iš tiesų tėra tik pasaka, bet iš jos paveldėtas realybės genas gyvas mumyse. Visi galime būti dvasios Herakliai – darbuose, kūryboje, meilėje, svajonėse, net ir kasdienybėje.
Tad ir mūsų spektaklis yra ne tik apie mito Heraklį, bet ir apie aktorių, ieškantį to Heraklio savyje.
Spektakliai rodomi Vilniaus universiteto teatro salėje, Universiteto g. 3.
Spektakliai rodomi nemokamai.
Kūrybinė grupė:
Režisierius – Rimantas Venckus
Dailininkė – Dalia Kiaupaitė
Kompozitorius – Andrius Šiurys
Sceninio judesio vadovė – Kamilė Narkutė
Šviesų operatorius – Santautas Kabelka
Garso operatorius – Juozas Sakalis
Vaidmenys:
HERAKLIS – Dominykas Barusevičius, Paulius Ivanauskas
EURISTĖJAS, Ergolidės valdovas, ACHELOJAS, upių dievas, – Vytautas Naujokas
DEJANIRA, Heraklio žmona – Neda Čekavičiūtė, Martyna Jūraitė, Eglė Nefaitė
HILAS, Heraklio ir Dejaniros sūnus, JOLAJAS, Heraklio draugas, CERBERIS, KENTAURAS – Karolis Žitkevičius
DZEUSAS – Vytautas Žemaitis
HERA – Greta Aleksynaitė, Aistė Raulinavičiūtė, Goda Kotryna Užpelkytė
ATĖNĖ ir HEBĖ, deivės, ANTIOPĖ, amazonė, IJOLĖ, Heraklio belaisvė – Kamilė Jucevičiūtė, Monika Žižiūnaitė
HIPOLITĖ, amazonių karalienė – Austėja Šmigelskaitė, Goda Kotryna Užpelkytė
DIOMEDAS ir OINĖJAS, valdovai, ATLANTAS, titanas, HADAS, Tartaro valdovas, ERIMANTO ŠERNAS, GERIONAS – Vytautas Žemaitis
NEMĖJOS LIŪTAS, KENTAURAS NESAS, KRETOS JAUTIS, AUGĖJAS – Dominykas Barusevičius, Paulius Ivanauskas
KERINITIDĖ, briedė – Greta Aleksynaitė, Austėja Šmigelskaitė
DEJANIROS TARNAITĖ, KENTAURAS – Austėja Šmigelskaitė
STEBUKLINGOJI HESPERIDŽIŲ OBELIS - Greta Aleksynaitė
HESPERIDĖS, AMAZONĖS, STIMFALIDĖS, HIDRA, TARTARO VAIDUOKLIAI, UPĖS – trupės aktoriai
Liepos 13 d. 19 val. Vilniaus universiteto (VU) Didysis kiemas vienam vakarui pavirs pučiamųjų muzikos fiesta. Po ilgos pertraukos ir koncertų nuotoliniu būdu Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestras „Oktava“ kviečia savo gerbėjus pasiklausyti gyvos muzikos po atviru dangumi ir atvykti į 69-ojo „Oktavos“ sezono uždarymo koncertą.
Visiems atviras koncertas vyks pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje – VU Didžiajame kieme (Šv. Jono g. 12)
Orkestro meno vadovas Albinas Kučinskas džiaugiasi, kad šį ypatingą ir iššūkių kupiną sezoną galės užbaigti gyvos muzikos koncertu: „Po ilgo laiko pasirodymų tik virtualioje erdvėje galime pasidžiaugti ir vėl sugrįžusiu gyvu muzikavimu, kuris tiek orkestro atlikėjams, tiek žiūrovams reiškia tikrą emociją ir artimą ryšį.“
Koncerte nuskambės Philo Collinso kolekcijos kūriniai, prisiminsime soulo muzikos karalienę Arethą Franklin, nukeliausime į džiazo muzikos pasaulį Chucko Mangione‘s kūrinyje „Land of Make Believe“, pjaustysime fanko tortą su Mike‘o Tomaro „Cut the Cake“. Su Philipo Sparke‘o „Almshouse Street Blues“ panirsime į folkmuzikos, džiazo ir net bhangra muzikos sintezę. Užkursime galingąjį varinį trimito variklį orkestrinėje pjėseje „Brass Mashine“. Nepamirštama ir roko muzikos legenda – grupė „Pink Floyd“ ir jos kūrinio „Another Brick in the Wall“ versija pučiamųjų orkestrui. O kur dar džiazo standartai su solistais vokalistais Martyna Kučyte, Julija Šturo, Pauliumi Noreika ir animacinių kino filmų muzika!
Orkestro meno vadovas Albinas Kučinskas į koncertą visai šeimai kviečia liepos 13 d. 19 val. VU Didžiajame kieme. Koncerto trukmė – 1 val. 30 min., įėjimas laisvas.
Liepos 6 d. prie Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centro įėjimo (M. K. Čiurlionio g. 21) VU chorai „Gaudeamus“, „Pro musica“ ir „Virgo“ kviečia kartu giedoti „Tautišką giesmę“.
Vilniaus universiteto (toliau – VU) Kultūros centras inicijuoja kūrybinį projektą „Aš – statistinis vienetas“. Meninio tyrimo principu ir taikomo teatro metodologija paremtas projektas kviečia VU studentus ir darbuotojus tapti jo dalimi ir kartu panagrinėti statistikos ir asmenybės santykį pandemijos akivaizdoje.
Apdairiai prisitaikydami prie švelnėjančio karantino sąlygų, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai su nekantrumu grįžta į repeticijas ir sceną.
Vilniaus universiteto (toliau – VU) Kultūros centras jau antrus metus kviečia VU bendruomenę į istorijų pasakojimo vakarus. Prasidėjęs vos dešimties studentų susibūrimuose, šiandien pasakojimų sal(i)onas sulaukia pusšimčio istorijų klausytojų ir pasakotojų.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, ratiliokai kviečia Vilniaus universiteto bendruomenę kartu dainuoti Nepriklausomybės kovų dainas.
Pirmojo kovo pirmadienio vakarą dainose atgis XX a. pradžioje vykusių Nepriklausomybės kovų istorija, dramatiški karių ir jų šeimų išgyvenimai, susipinsiantys su jaudinančiomis melodijomis.
Ratiliokams šios dainos – vienos brangiausių. Jos primena dinamišką šalies istoriją, laisvės kainą, su dvasine ir kultūrine rezistencija susijusias ansamblio ištakas. Dažnai dainuojamos jaukių ratiliokiškų vakarų metu, po repeticijų, jos taip pat jau ne kartą suskambo renginių ir kelionių metu: istorinėse Lietuvos vietovėse, įvairių šalių Lietuvos ambasadose, lietuvių tremties vietose Sibire, visuomet žadindamos dainuotojų ir klausytojų meilę gimtam kraštui.
Kovo 2 d. 18 val. VU Didžiojoje auloje. Įėjimas laisvas.
Kad pirmųjų snieguolių jau nebelaukiamas sniegas neužgriūtų, kad paukšteliai vis drąsiau savo dainas giedotų, kviečiam dėl visa pikta šiųmetę nenuspėjamą ir kiek tingią žiemą dar pagąsdinti.
Vasario 17 d. 18 val. VU Didžiojoje auloje, su trenksmu atversime repeticijų salės duris ir kviesim VU bendruomenę susipažinti su šmaikščiąja, triukšmingąja, įdomių prasmių ir spalvingų personažų kupina Užgavėnių tautosaka.
Vilniaus universiteto Kultūros centras kviečia išmokti šokti balfolką. Užsiėmimai prasidės jau vasario 22 d. Pirma pamoka - nemokama! Susidomėjimas šiuo, itin populiariu šokiu Vakarų Europoje, nuolat auga ir Lietuvoje. Šokių pamokas ves ir su jo ištakomis supažindins ilgametė šokėja Goda Sungailaitė.
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, ratiliokai kviečia Vilniaus universiteto studentus ir darbuotojus mokytis patriotinių dainų! Atviros ansamblio repeticijos metu liesis meilė savo šaliai, kurią įkūnys jausmingos patriotinių dainų melodijos, Lietuvos istoriją liudijantys tekstai bei energingi ritmai.
Vilniaus universiteto Kultūros centras kviečia išmokti šokti balfolką. Užsiėmimai prasidės jau vasario 22 d. Pirma pamoka - nemokama! Susidomėjimas šiuo, itin populiariu šokiu Vakarų Europoje, nuolat auga ir Lietuvoje. Šokių pamokas ves ir su jo ištakomis supažindins ilgametė šokėja Goda Sungailaitė.
